Dar vienas mano post’as, po gan neilgo laiko tarpo. Net pačiam keista.
Tai va, vieną dieną besėdint zoologijos sode, aplink pradėjo dygti ‘kelias uždarytas’ ženklai. Kažkaip keistoka buvo, bet po kelių akimirkų viskas paaiškėjo – pabėgo beždžionės. Pradžioje gan nustebau ir nusigandau. Ne dėl savęs žinoma, o dėl zoologijos sodo lankytojų. Kažkaip akyse iš karto išdygo bent 20 pamišusių šimpanzių. Deja, nieko panašaus. Pabėgo mažosios makakos (barbary macaques ), kurios yra vos 60-70cm ūgio. Įdomiausia dalis ta, kad prižiūrėtojai nieko negalėjo joms padaryti. Kodėl ? Pirma, jos vis dar labai jaunos. Antra, pabėgusios beždžionės įsitaisė medžių viršūnėse, kur tapo visiškai nepasiekiamos. Beto, medžių viršūnės apsaugojo jas nuo ‘migdomųjų šūvių’. Mat užmigdyta beždžionėlė tikrai neišgyventų kritimo iš aukšto medžio. Po penkių dienų laisvėje, beždžionės lyg ir grįžo į savo teritoriją.
Tačiau perspėjantys ženklai vis dar nedingo 
Tai va tokia ta istorija, kurią man teko matyti savo akimis.
Daugiau – BBC NEWS
Taip pat šį mėnesį su dauguma darbuotojų iš zoologijos sodo nusprendėme nuvykti pasišaudyti. Paintball’as (dažasvydis) – beproto smagus dalykas. Nors per instruktažą ir truputį nusigandau (šūviai pasirodė tikrai skaudūs), viskas išsiblaškė išėjus į karo lauką. Susirinko mūsų mažiau nei tikėjomės, vos 20, tačiau pasidalinę į dvi komandas pradėjome žūtbūtinę kovą. Sunku apsakyti jausmą, kai tupi užsikasęs barikadose ir skaičiuoji pro šalį pralenkiančias kulkas. Smagu, kad visi žmonės buvo supratingi ir išvengėme didesnių nelaimių. 3 valandos šaudymo ir bėgiojimo – devynios galybės juoko, nuosprendis, kad iš mūsų būtų šūdini kareiviai, ir DAUG purvo. Galėčiau pasigirti, kad nemiriau nei karto. Buvau pašautas tik du kartus (vienas kliuvo į kaklą, nedidelis randelis dar dabar yra), tačiau tais kartais mano komanda gynėsi ir turėjo po dvi gyvybes. Kas dar nebandė šio reikalo – rekomenduoju. Tikrai nemenka pramoga ir ilga mankšta !
Beto, šiandien vėl dirbau vienoje iš ledų krautuvėlių iš kurios puikiai matosi gražūs aplinkiniai Edinburgo kalnai. O prieš kelias dienas iš tos pačios vietos galėjau matyti aukščiau aprašytas pabėgusias beždžionėles ir aplinkui lakstančius parko prižiūrėtojus. Vėl užsimaniau į Norvegiją. Kalnai ir ramybė.
Kolkas tiek, brangieji.
