Hell no.
No F**king way !
Na ir ką. Atėjo 2010. Nežinau kodėl, bet jaučiuosi pesimistiškai to atėjimo atžvilgiu. Nei Kalėdos, nei Nauji metai nebepasirodė tokie stebuklingi, kokie jie būdavo anksčiau. Galbūt pamažu išaugau ? Bet kad ne. Kalėdinis laukimas buvo – ir dar koks, o supratus, kad šiais metais turėsime BALTAS kalėdas, širdutė net stipriau plakti pradėjo. Bet atėjo Kalėdos. Ir praėjo. Ir nieko. Nei to užverdančio pilnumo jausmo, nei laukimo išsipildymo. Tiesiog. Pliukšt ir subliuško.
Prieš pat naujuosius metus pagirtina prisiminti senuosius: ištraukti iš atminties, kas žadėta ir suskaičiuoti ant pirštų, kas įvykdyta. Taip, taip, būtent toks variantas dažniausiai ir gaunasi. O kodėl ? O todėl, kad mes žadėdami negalvojame. O kam galvoti, jei televizorius ar laikraštis parašo, ko mes visi turėtume norėti ir sau prisižadėti ? Kada paskutinį kartą ką nors sveikinot su gimtadieniu ar šiaip, kokia nors proga lemenot tas pačias eilutes – ‘Linkiu laimės,džiaugsmo,sveikatos…’ – Bullshit. Kas ta laimė ? Kas tas džiaugsmas ? Beprasmiai žodžiai įaugę į mūsų leksikoną. Padeda išnešti sveiką kailį iš situacijos – tiksliau leidžia dar papildomas 5 minutes NIEKO NEGALVOTI. Nes taip lengviau. Nes taip paprasčiau.
Seniai berašiau. Padrikos mintys. Neblogai būtų turbūt subalansavimą padaryti.
Tai jaukių, kad nestigtų šilumos tiek aplink, tiek širdy, darbingų, kad visada būtų ką, kada ir kur veikti, nes ‘kas nedirba mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia’ (ir tik prašau, nesumaterializuokit šito posakio), ir nuoširdžių, kad nepabijotumėte pasakyti ačiū ar prašau nepažįstamajam, 2010 metų.
P.S. O aš girdėjau, kad per 2012 Kalėdas visos Saulės sistemos planetos išsirikiuos į vieną eilę ! ^^











