nemėtykit, vaikai, akmenų į traukinius
Taip. Būtent taip apibūdinčiau tai kas šiandien įvyko.
Po Ekonomikos egzamino traukiau namo. Kaip visada į Vilniaus traukinių stotį, iš ten su traukiniu - į Kauną. Kelionė puiki, malonus konduktorius, įtaisytos stotelių rodymo švieslentės (turbūt visi žinot, kad dažniausiai, kai mašinistas pranešinėja stoteles neįmanoma suprasti nė žodžio), bei kas labiausiai pakėlė nuotaiką - mašinisto tembras. Buvo įmanoma suprasti ką jis sako! Tačiau. Kelionei jau einant į pabaigą nutiko tikrai nelabai geras dalykas. Ties Palemonu, prie bėgių stovėję trys škacai (na, supraskit 14-15 metų vaikai) nusprendė išbandyti traukinio langų stiprumą. Visa laimė, kad akmuo pataikė ne į vagono langą, o į įlipimo/išlipimo langelį. Visgi garsas buvo ganėtinai didelis. O ir vagone šalčiau pasidarė.
Ilgai galvojau, ką galima būtų padaryti, kad tokie dalykai nepasikartotų. Nors visais laikais buvo populiaru mėtyti sniegą į troleibusus/autobusus, akmenis į traukinius, bet kaip galima nesuprasti, kad tai darant sukeliama labai rimta avarinė situacija.
Ką derėtų kaltinti, ar vaikų tėvus, ar mokyklą, ar pačius vaikus, palieku spręsti patiems.
Delfi apžvelgia geležinkelio ‘nusikaltimus’
O nuotaikai praskaidrinti keletas nuorodų:
Daug trumpų, bet LABAI juokingų komiksų, Daktaro Hauso unikalus patarimas
Gerai ne tai, kad ne į vagono langą, o gerai tai, kad ne į tą langą, prie kurio Tu sėdėjai.