I Am Legend (Aš esu legenda)

Vakar vakare kilo mintis aplankyti kino teatrą. Turbūt jame jau kokius 5 metus nebuvau buvęs. Greitai peržiūrėjau šiuo metu siūlomus filmus ir išsirinkau: garsų, įvairių nuomonių susilaukusį, naujausią Holivudo išpuoselėtą filmą “I Am Legend” (”Aš esu legenda”).

Naktiniame seanse susirinko vos apie 20 žmonių. Visgi suprantama - ketvirtadienis, 22:00. Įsipatoginę moderniuose kino teatro krėsluose laukėme filmo. Ir sulaukėm.

Baisus virusas sunaikino pusę planetos gyventojų, likę virto vampyrais. Robertas Neville, turintis nepaaiškinamą imunitetą, vienintelis sugebėjo išsaugoti žmoniškumą. Naktį vienišam kareiviui tenka kovoti dėl savo gyvybės, o dieną ieškoti paslaptingo viruso šaknų.

Pirmas 15 minučių filmą žiūrėjau nesuprasdamas ką matau. Vienas aktorius, vienas šuo - tai viskas. Eidamas į holivudinį siaubo filmą mažų mažiausiai tikėjausi pusę filmo pravėpsoti į zombius, krentančias kulkų gilzes ir VisąKąGriaunanti neįveikiamą pagrindinį herojų. Tačiau to nebuvo. Tik po 15 minučių supratau, kad žiūriu ne šiaip eilinį filmą bukiems protams, o į gilią psichologiją - būtent į tai koncentruotas visas filmo siužetas. Nors mano kraujo troškimas buvo patenkintas filmo pabaigoje, visgi nustebino, kad Holivudas irgi sugeba sukurti ne tik šaudyk-gaudyk-sprogdink serijos filmą. Pastatytas pagal R.Matheson knygą “aš esu legenda” (kaip žinia, net garsųjį S.King’ą įkvėpė būtent R.Matheson’as), filmas tikrai atkuria knygos dvasią. Tik gaila, kad pataisomas istorijos galas - knygoje jis ne toks gražus.

Neeilinis Will’o Smith’o pasirodymas - jis dar kartą įrodo, kad kaip aktorius, jau subrendo ir “Men In Black” jau praeitis.

Negaliu sakyti, kad “Aš esu legenda” yra kino šedevras, tačiau pamatyti šį filmą manau verta. Be jokios abejonės prirašau jį į savo “do yourself a favor and see these movies” sąrašą. Ir prašau, nežiūrėkite jo kaip eilinio ‘biaubiako’. Pažvelkite giliau.

IMDB reitingas - 7,3, Filmo oficialus tinklalapis ir Wikipedijos nuomonė

Smagaus žiūrėjimo

Hitman (Hitmanas)

Daugelio žmonių išgirtas filmas, kurį pažiūrėti prisiverčiau tik vakar. Nežinau kodėl, bet visą laiką lieku abejingas filmams, kurie patinka daugumai.
Nors aktoriai (bent man) nėra gerai žinomi, filmas vis tiek ‘kabina’. Tie, kas buvo ištikimi “hitman” žaidimo serijai, siužete greitai susigaudys, o tie, kam žodis hitman dar negirdėtas, bus tik dar labiau sudominti.

Tai istorija apie agentą 47 (akt. Timothy’is Olyphantas), kuris buvo mokomas ir treniruojamas tapti profesionaliu žudiku už pinigus. Jo vardas - tai skaičius 47. Jis taip pat žymi paskutinius du skaičius numerio, kuris samdomam žudikui buvo duotas kaip atpažinimo ženklas ir ištatuiruotas jam ant sprando.

Kuomet valstybėje įvykdomas politinis perversmas, agentas 47 netenka savo šeimininkų. Žudiką ima persekioti Rusijos kariai. Bėgdamas nuo jų per visą Rytų Europą, agentas 47 turi išsiaiškinti, kas kaltas dėl tokios jo padėties ir dėl kokių priežasčių jis buvo priverstas tapti bėgliu.

Filmo pliusai: kraujas (turbūt nuo filmo “300″ prasidėjusi nauja ‘kraujo purslų’ era), viską žinantis genijus ir jo istorija. Taip pat, pagrindinio personažo mina pasikartojanti keletą kartų (šiek tiek nuleistas veidas, žvilgsnis nukreiptas tiesiai, ironiška šypsena). Mano manymu, aktorius tobulai atrinktas šiam vaidmeniui (nors aš ir įsivaizdavau viską šiek tiek kitaip).
Minusai: siužeto trūkumai. Kai kurios vietos, mano nuomone, gana kvailai sudėliotos.

IMDB reitingas - 6,4, Filmo oficialus puslapis ir Wikipedijos nuomonė

gero žiūrėjimo

The Great Debaters (Puikūs debatininkai)

Filmas, kuris patraukia akį vien dėl pavardžių:
D.Washington
F.Whitaker
žmonės, kurių vaidyba nepakartojama.

Drama, paremta tikra istorija, apie mažo miestelio Willey koledžą, dėstytoją ir debatų komandą - vėliau patapusią kone šeima. Situacija 1935m. Amerikoje turbūt visiems daugmaž aiški - nors vergovės jau kaip ir nėra, kai kuriems žmonėms tai sunkiai suvokiama. Juodaodžiai yra toliau smerkiami, žudomi.
Dėstytojas suburia debatų komandą, moko ją tiek debatų, tiek gyvenimo pamokų. Jauna komanda auga, bręsta, kol galų gale susirungia su Harvardo universiteto debatininkais.

Jokiu būdu negalima sakyti, kad filmas - tik apie debatus. Filme susipina žmonių likimai, gyvenimai, debatuose atskleidžiamos žmogaus prigimtinės teisės, išsakoma daug tikrai gerų minčių.

Nors iš pradžių atrodė, kad pasakoti apie debatus 2 valandas tiesiog neįmanoma, net nepajutau kaip filmas įsuko į veiksmą ir tos dvi valandos prabėgo nelyginant akimirksnis.
Manau, kad net žmogus, kuris visiškai nesupranta, kas yra debatai, turėtų pamatyti šį filmą. Vien dėl idėjų, kurios slypi jame paslėptos.

Visgi neveltui šis filmas laimėjo daug prestižinių apdovanojimų, buvo nominuotas oskarui.

IMDB reitingas - 7.8, Filmo oficialus puslapis ir Wikipedijos nuomonė.

Gero žiūrėjimo

apie laimę, motyvaciją ir sėkmę avansu

Šiandien laikiau Psichologijos egzaminą. Įdomus dalykas, tačiau kaip ir visi, prikištas nereikalingos terminologijos, kuri suprantama ne visiems.

Tačiau keletas egzamino klausimų mane privertė susimąstyti giliau. Pavyzdžiui, laimė.
“Gerai jautiesi - gerai elgiesi” reiškinys: laimingi žmonės noriau padeda kitiems.
Argi tai ne tiesa ? Turbūt daugelis matė filmą - “sėkmė avansu”, kuris įprasmina paprastą, bendražmogišką, bet labai gilią mintį. Negi taip sunku kiekvieną dieną padaryti bent kokį gerą dalyką kitam žmogui ? Kad ir paprasčiausią smulkmeną.
Štai, kad ir šiandien, atėjęs prie “Lietuvos spaudos” kiosko plačiai šypsojausi. Pirkau kavos (tarp kitko, ta kava sužavėjo :> skoniu nenusileidžia “Starbucks”. Nors kitą vertus aš nesu ekspertas. Visgi Latte yra Latte. O kaina visai normali - 2lt ) ir be galo maloniai bendravau su pardavėja. Jau po keletos sakinių, jos veide pasirodė šypsena. Nuoširdi šypsena. Manau ji išliko visai dienai.
Tai gal atsikratykime tų pilkų veidų, pradėkime dalinti šypsenas…? Juk uždaras ratas garantuos atgal grįžtančias šypsenas.

Motyvacija. Irgi įdomus psichologijos etapas.
Laimėjimų motyvacija - troškimas atlikti viską labai gerai, tobulinti savo įgūdžius ir mąstymą, valdyti padėtį ir greitai pasiekti aukštą lygį.
Vidinė motyvacija - noras būti veiksmingam ir veikti dėl pačios veiklos. Atpildas už vidinę motyvaciją yra informuojamas, jis stiprina kompetencijos jausmą bei pačią vidinę motyvaciją.

Manau, kad daugiausiai gyvenime ir gali pasiekti stiprią vidinę motyvaciją turintis žmogus. Išorinė motyvacija (siekis išorinio altygio ar noras išvengti bausmės) anksčiau ar vėliau išsenka. Juk žmogus materialinius savo norus gali išpildyti labai greitai. O juos išpildžius - motyvacija dingsta. Su motyvacijos dingimu galima tapatinti ir monotonija, mintis apie “beviltišką” gyvenimą.

Daugelis žmonių šiomis dienomis dėl to turi daug problemų. Daugelis jų dėl to net kreipiasi į psichologus. Tačiau visi žinome, kad žmogus - ne kompiuteris, o psichologas - ne kompiuterių specialistas. Juk neįmanoma žmogui įdiegti naujos “operacinės sistemos”.
Cogito ergo sum - jeigu nėra mąstymo, nėra ir sielos

Motyvuoti save galima įvairiai. Kartais padeda net kvailiausi dalykai, kad ir anksčiau aprašyta “laimės dalinimo schema”.
Neverta leisti pinigų šiomis dienomis madingoms knygoms apie “lengvesnį gyvenimą”, “laiko taupymą”, “sėkmės formules”. Visa tai yra absoliutus mėšlas.
Jei iš tikrųjų norite keisti savo gyvenimą, atrasti motyvaciją, ar išsikelti tikslus, pažvelkite į save. Apnuoginkite save. Pripažinkite savo ydas, išsisakykite sau savo minusus, baimes, pykčius. Išsilaisvinkite.
Tik tada galėsite pradėti naują gyvenimą ir kurti savo sėkmės formulę.