.new year – new start ?.

•sausio 1, 2010 • Komentarų: 1

Hell no.
No F**king way !

Na ir ką. Atėjo 2010. Nežinau kodėl, bet jaučiuosi pesimistiškai to atėjimo atžvilgiu. Nei Kalėdos, nei Nauji metai nebepasirodė tokie stebuklingi, kokie jie būdavo anksčiau. Galbūt pamažu išaugau ? Bet kad ne. Kalėdinis laukimas buvo – ir dar koks, o supratus, kad šiais metais turėsime BALTAS kalėdas, širdutė net stipriau plakti pradėjo. Bet atėjo Kalėdos. Ir praėjo. Ir nieko. Nei to užverdančio pilnumo jausmo, nei laukimo išsipildymo. Tiesiog. Pliukšt ir subliuško.

Prieš pat naujuosius metus pagirtina prisiminti senuosius: ištraukti iš atminties, kas žadėta ir suskaičiuoti ant pirštų, kas įvykdyta. Taip, taip, būtent toks variantas dažniausiai ir gaunasi. O kodėl ? O todėl, kad mes žadėdami negalvojame. O kam galvoti, jei televizorius ar laikraštis parašo, ko mes visi turėtume norėti ir sau prisižadėti ? Kada paskutinį kartą ką nors sveikinot su gimtadieniu ar šiaip, kokia nors proga lemenot tas pačias eilutes – ‘Linkiu laimės,džiaugsmo,sveikatos…’ – Bullshit. Kas ta laimė ? Kas tas džiaugsmas ? Beprasmiai žodžiai įaugę į mūsų leksikoną. Padeda išnešti sveiką kailį iš situacijos – tiksliau leidžia dar papildomas 5 minutes NIEKO NEGALVOTI. Nes taip lengviau. Nes taip paprasčiau.

Seniai berašiau. Padrikos mintys. Neblogai būtų turbūt subalansavimą padaryti.

Tai jaukių, kad nestigtų šilumos tiek aplink, tiek širdy, darbingų, kad visada būtų ką, kada ir kur veikti, nes ‘kas nedirba mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia’ (ir tik prašau, nesumaterializuokit šito posakio), ir nuoširdžių, kad nepabijotumėte pasakyti ačiū ar prašau nepažįstamajam, 2010 metų.

P.S. O aš girdėjau, kad per 2012 Kalėdas visos Saulės sistemos planetos išsirikiuos į vieną eilę ! ^^

.life.

•gruodžio 4, 2009 • Parašykite komentarą

Life is like riding a bike. To keep your balance You have to keep going.
Albert Einstein

.shake it off.

•rugsėjo 21, 2009 • Parašykite komentarą

Ruduo. Metas kai pradedame džiaugtis ir melstis radiatoriams bei centriniam šildymui. Po truputį darosi vėsu, naktis vis anksčiau ir anksčiau apgaubia mirštančius medžių lapus…

Metai. Taip metai jau prabėgo nuo laiko kai atkeliavau į lietingąją Škotiją. Net keista prieš keletą dienų buvo, nes tikrai taip neatrodo. Nors ši vieta jau patapo mano namais. Prisijaukintas kambarys. Augalai. Universitetas. Draugai. Skausmas ir juokas. Džiugesys ir ašaros. Ko daugiau reikia gyvenimui?

Pabaigiau zoologijos sodo karjerą. Tikiuosi sugrįžti kitais metais, tačiau jau ne kaip catering staff member, o kaip animal keeper. Labai norėčiau, kad šis mano nedidelis siekis pataptų realybe…

O rytoj į universitetą. Nauji mokslo metai, nauji dėstytojai, naujos laboratorijos, naujos ir daug sunkesnės paskaitos… Bet kaip nors išgyvensim. Nors šį semestrą ir daug kentėsiu… Tik vienas dalykas mane domina, visi kiti daug maž privalomi.

Naktimis mane galima rasti čia. Juokingas pavadinimas, bet šiaip – labai jaukus klubas. Po Na Na. Nuostabūs žmonės (dirbantys), beprotiškai geri vadybininkai, keisti, bet savotiškai juokingi apsauginiai. Man ten patinka. Vienintelis blogas dalykas – darbo valandos. Namo tenka grįžti apie 5tą ryto. BET, prie visko priprantama, juolab jei vieta patinka.

O dienomis mane galima rasti universiteto kavinėje. Pradėsiu dirbti tik kitą savaitę, tai dar nežinau kaip ten bus. Atrodo, kad ganėtinai sunku, bet nors ne pilnom darbo dienom dirbsiu, tai per daug problemų neturėtų kilti.

Ir dar, pagaliau susitvarkiau savo kambarį daug maž taip, kaip norėjau. Žinoma, daug ko trūksta, o kai ko ir negalėčiau padaryti vistiek (perdažyti), bet….

P.S. Noriu akvariumo.
P.P.S. Pasiilgau Eglės.


.Fringe. Truputis.

•rugpjūčio 16, 2009 • Komentarų: 1

Young and stupid. :Crazy: The world’s beneath us. :Up&down: Nothing matters. :Whirlwind: We shall not fall. :STOP: Never again.

Fringe ! Turbūt nuostabiausias dalykas pasaulyje. Niekada nebuvau didelis teatro gerbėjas. Nors vaikystėje ir teko daug vaidinti, net dramos teatrą lankiau. Bet Fringe. Tiesiog neįmanoma apsakyti.

Festivalis. Skirtas teatrui. Komedijai. Muzikai. Ir žmonėms. Miestas, kuris ir taip nėra labai tylus, dabar tiesiog užkimštas žmonėmis. Net girdėjau, kad šį mėnesį vietos permiegoti beveik neįmanoma rasti. Visi viešbučiai, visi moteliai užsakyti iki pat festivalio galo. Nors ir brangus malonumas, kiekvienas spektaklis studentui kainuoja apie 5 svarus, paprastam žmogeliui – 7-10, festivalis vistiek sutraukia dešimtis tūkstančių žmonių. Man pasisekė, kad dirbu viename iš teatrų – visus pasirodymus Bedlam Theatre galiu pamatyti nemokamai. O jie, kaip visada, patys geriausi. Nieko keisto, Bedlam Theatre vienas seniausių ir didžiausią paramą, bent jau iš studentų, gaunančių teatrų.

O aš dirbu. Pačioje (beveik) festivalio širdyje. Bedlam theatre , o jeigu tiksliau Fat Cat Café. Žinoma, dirbu ir zoologijos sode, kuris kuo toliau tuo labiau praranda savo gerą vardą. Bet žmonės išlieka. Vieni nuostabiausių žmonių, kuriuos beteko man sutikti – būtent iš zoologijos sodo.

Fat Cat Café. Kas tai ? Tai: raudonos sofos ir truputį sunešiotos taburetės, juodos ‘senobiškos kėdės‘, blankios šviesos. Sienos aprengtos senais Fringe plakatais, kurie datuoja net iki 1982 metų. Stalai aprėdyti stiklu po kuriuo slepiasi seni laikraščiai. Ryte – pusryčiai, kava, įvairi žolinė arbata, vietoje gaminami sumuštiniai ir Mum. Pietums – dienos patiekalas, sriuba, vynas ir Regina Spektor ar kas nors panašaus, o vakare – gėrimai, šokoladiniai sausainiai, pyragaičiai ir SKA, pop-punk, rock ar kas nors kas padeda judėti. Viskas gaminama vietoje. Viskas tikra. Ir gryna.

Jaučiuos pavargęs. Šiandien buvo ‘crash‘ day. Kai visos bemiegės naktys suėjo į vieną vietą ir pasakė : “gana, Martynai“. Bet gerai. Dabar vėl viskas gerai. Pasidariau normalaus maisto, kurį paskutinį kartą neatsimenu net kada valgiau . Atsigavau. O kitą sekmadienį ir pirmąją laisvą dieną per paskutines tris savaites turėsiu. Wooho !

Mano augalėliai po truputį klesti. Sunkiai sekas, nes gi klimatas tai nėra pats geriausias čia. Ypač egzotinėms rūšims.

Vis labiau ir su vis didesniu nekantrumu laukiu kitų mokslo metų. Dar šiandien mintis iškilo, kad visai norėčiau trečiaisiais savo studijų metais išvažiuoti į užjūrį. Į united states of whatever. Tiesiog, nors pamatyti, pažiūrėti ir įvertinti. Nes lengva teisti ir peikti, kai pats nesi buvęs. O aš taip nemėgstu.

Beje, dar prašymas. Kas skaito ir žino gerų (šiuo atveju, šokiai/pokiai tematika) pop-punk ar ska-punk (goldfinger, cath 22, bad religion, streetlight manifesto) stiliaus grupių ar tam tikrų dainų, gal galėtumėte parašyti ? Būčiau labai dėkingas . Truputį reikia…. ačiū !

O čia kadangi prižadėjau, tai va. Rūta, pasiilgau !!! :>

Foto:
1. Bedlam Theatre
2. Zoo people I
3. Zoo people II

Bedlam Theatre

Zoo people I

Zoo people II

.sužaliuos.

•liepos 28, 2009 • Komentarų: 1

Bėga dienos, vai kaip bėga.
Laukiu penktadienio – gera alga ir bemiegė naktis garantuota. O bonus’ui dar gavau šeštadienį ir sekmadienį laisvus !
Nors savaitgalį ir laukia nemažai buitinių darbų – atitirpdyt šaldiklį, išsiplaut namus, apsikuist, išsiskalbt ir t.t. ir pan. Bet vieno dalyko tikrai laukiu – daržininkavimo, jeigu taip galima pavadinti. Pildosi mano rūtų darželis po truputį. Šiandien visas išsišiepęs laksčiau, nes gavau labai lauktą siuntą. Egzotines sėklas. Neaišku, kaip man gausis jas realizuoti, bet labai viliuos, kad viskas bus gerai.
Taip pat, išsikalė mano apelsinas ir mistinis krūmas. Pastarojo sėklą tiesiog ‘pavogiau’ iš zoologijos sodo. Keista, nes buvau praradęs viltį išvysti apelsiną, užtruko beveik tris mėnesius. Krūmas taip pat sukėlė nuostabą, nes mano manymu pavogiau dar ne visai subrendusias sėklas. Bet viskas lyg ir gerai. WUHU !
O dabar. Egzotiniai augalėliai.
Žinoma, prieš plojant rankutėm, reikės nemažai nuveikti. Dauguma jų – mėsiaėdžiai, subtropiai/tropiniai ar šiaip kokie velnio nešti ir pamesti augalai, todėl jiems teks sukurti išskirtines sąlygas.

Štai jie (jei pasiseks, ir aš tokius turėsiu):
1. Drosera Capensis (Red Form)
2. Drosera Coccicaulis
3. Sarracenia Minor
4. Lithops Dorotheae

.tiesiog negalėjau praleisti.

•liepos 17, 2009 • 2 Komentaras

Kiekvieną dieną vis naujiena. Turbūt visiems girdėtas posakis. Anoks čia posakis, juk tai gryna tiesa. Galbūt dėl to, kad taip stipriai vertinu naujienas, vis bandau rasti patikimiausią/greičiausią/profesionaliausią žinių šaltinį. Nors visad buvau ištikimas BBC gerbėjas, paskutiniu metu pagalvojau, kad net ir jie pakankamai mėšlo ir nonsens’o kiša.

Štai, kad ir vakar naujienose užtiktas straipsnis. Nieko jame blogo, bet tikrai stipriai prajuokino.
(Kadangi ne visi spaudžia ant tų linkų ar/ir nesupranta angliškai – patrumpinsiu)
Tai va, australai, atsakydami į didėjantį pingvinų mirčių skaičių, į kovą pasiuntė savo snaiperius. Nuo šiol pulkus pingvinų seka Australijos armijos snaiperiai. Užduotis paprasta – užfiksuoti kas skriaudžia vargšus, skristi negalinčius pingvinus ir susidoroti su tais niekadėjais (pagrindiniai įtariamieji – laukiniai šunys ir lapės).
Galbūt nieko per daug juokino ir nėra, bet įsivaizduokit – pulkas vos paeinančių pingvinų, o iš paskos dar vienas pulkas high-tec įranga apsiginklavusių snaiperių.
Būtų įdomu sužinoti, ką snaiperiai apie savo ‘kilnią misiją’ galvoja. n metų pratybų, n+n metų armijoje, o tenka saugoti pingvinus…

Daugiau čia – BBC.

Dar viena nuostabi naujiena.
[skaityti su ironija].
Pagaliau pasaulis pripažino, kad globalinis šilimas egzistuoja.
[nebeskaityti su ironija].
Sakydamas ‘pasaulis’ žinoma turiu omenyje G8 (didįjį aštuonetą). Nieko keisto turbūt, nes šalys narės reprezentuoja daugiau nei pusę pasaulio (ekonomikos, tarptautinių organizacijų ir galios klausimais).
Jei kas netingėtų, galėtų paskaičiuoti kiek metų praėjo nuo pirmo mokslininkų įspėjimų apie artėjančią grėsmę, kuri tiesą pasakius jaučiasi kiekvienam iš mūsų. Drįsčiau teigti, kad skaičius būtų jau dviženklis…
Ir ką jie nusprendė ? Tiesa pasakius – nieko. Kaip visada, ta pati giesmelė – mažinti užterštumą, po truputį keliauti link ekologiškos energijos ir t.t. ir pan. Po paskelbto G8 susitikimo reziumė, UN (United Nations) vadovas ir vėlei turėjo nuleisti galvą. Nieko naujo.
Tenka truputį nuliūsti, kad ir toliau mūsų vaikų ateitis paliekama ‘nematomai rankai’ (čia kas žino, tai ekonomikos dėsnis). Kita vertus, nors žingsniai ir labai nestiprūs ir neįpatingi – visgi tai žingsniai. Galbūt dar spėsime….

Kadangi nenoriu užbaigti liūdna gaida (nes nėra ko), tai….
Išskiriamo anglies dvideginio kiekis, po didelio kilimo tarp 1998-2005, sustojo 2006 ir paskutinius tris metus stipriai nesikeičia (pasak UN). Gaila tik tiek, kad UN duomenys apčiuopa tik dalį pasaulio. Stipriai besivystančios šalys, tokios kaip Kinija ir Indija šių duomenų nepateikia…

Daugiau čia ir čia.

O pačiai pabaigai, įvertinkit kokia nepaprasta ir sudėtinga yra mūsų gimtoji – lietuvių – kalba.
Paprastas bandymas, nueiname į google.com, pasirenkame language tools ir pabandome išversti bet kokį lietuvišką puslapį į anglų kalbą. va čia ‘išverstas’ mano blog’as.
Tenka pasakyti ačiū Zoe, už pastangas perskaityti mano blog’ą.

Tai tiek, mielieji.

.Pabėgusios beždžionės.Dažasvydis.

•liepos 9, 2009 • Parašykite komentarą

Dar vienas mano post’as, po gan neilgo laiko tarpo. Net pačiam keista.

Tai va, vieną dieną besėdint zoologijos sode, aplink pradėjo dygti ‘kelias uždarytas’ ženklai. Kažkaip keistoka buvo, bet po kelių akimirkų viskas paaiškėjo – pabėgo beždžionės. Pradžioje gan nustebau ir nusigandau. Ne dėl savęs žinoma, o dėl zoologijos sodo lankytojų. Kažkaip akyse iš karto išdygo bent 20 pamišusių šimpanzių. Deja, nieko panašaus. Pabėgo mažosios makakos (barbary macaques ), kurios yra vos 60-70cm ūgio. Įdomiausia dalis ta, kad prižiūrėtojai nieko negalėjo joms padaryti. Kodėl ? Pirma, jos vis dar labai jaunos. Antra, pabėgusios beždžionės įsitaisė medžių viršūnėse, kur tapo visiškai nepasiekiamos. Beto, medžių viršūnės apsaugojo jas nuo ‘migdomųjų šūvių’. Mat užmigdyta beždžionėlė tikrai neišgyventų kritimo iš aukšto medžio. Po penkių dienų laisvėje, beždžionės lyg ir grįžo į savo teritoriją.
Tačiau perspėjantys ženklai vis dar nedingo:)

Tai va tokia ta istorija, kurią man teko matyti savo akimis.
Daugiau – BBC NEWS

Taip pat šį mėnesį su dauguma darbuotojų iš zoologijos sodo nusprendėme nuvykti pasišaudyti. Paintball’as (dažasvydis) – beproto smagus dalykas. Nors per instruktažą ir truputį nusigandau (šūviai pasirodė tikrai skaudūs), viskas išsiblaškė išėjus į karo lauką. Susirinko mūsų mažiau nei tikėjomės, vos 20, tačiau pasidalinę į dvi komandas pradėjome žūtbūtinę kovą. Sunku apsakyti jausmą, kai tupi užsikasęs barikadose ir skaičiuoji pro šalį pralenkiančias kulkas. Smagu, kad visi žmonės buvo supratingi ir išvengėme didesnių nelaimių. 3 valandos šaudymo ir bėgiojimo – devynios galybės juoko, nuosprendis, kad iš mūsų būtų šūdini kareiviai, ir DAUG purvo. Galėčiau pasigirti, kad nemiriau nei karto. Buvau pašautas tik du kartus (vienas kliuvo į kaklą, nedidelis randelis dar dabar yra), tačiau tais kartais mano komanda gynėsi ir turėjo po dvi gyvybes. Kas dar nebandė šio reikalo – rekomenduoju. Tikrai nemenka pramoga ir ilga mankšta !

Beto, šiandien vėl dirbau vienoje iš ledų krautuvėlių iš kurios puikiai matosi gražūs aplinkiniai Edinburgo kalnai. O prieš kelias dienas iš tos pačios vietos galėjau matyti aukščiau aprašytas pabėgusias beždžionėles ir aplinkui lakstančius parko prižiūrėtojus. Vėl užsimaniau į Norvegiją. Kalnai ir ramybė.

Kolkas tiek, brangieji.

 
Prenumeruoti

Būkite informuoti apie kiekvieną naują įrašą el. paštu